|
Marker

К сведению/Периодика

 

 Портал «Kauno diena» 24 мая 2016 года опубликовал статью про юбилейное богослужение, посвящённое 110-летию Каунасского Свято-Никольского храма.

 

 

 "Jeigu dar išdykausi, eisime atgal į cerkvę", – perspėjo mama pernelyg įsilinksminusį berniūkštį, su savo bendraamžiais šėliojusį Žaliakalnyje esančios sentikių cerkvės kieme.

 

 Šventinės apeigos

 

 Gegužės 22-ąją šiems Širvintų gatvėje stovintiems raudonų plytų maldoms namams žaliu stogu ir aukso spalva spindinčiais kupolais sukako 110 metų. Kauno sentikių cerkvėje sekmadienį vyko šventinės apeigos, skirtos paminėti sukakčiai ir jos globėjo šv. Mikalojaus (Nikolos) Stebukladario dienai.

 

 Smilkalų ir natūralaus vaško kvapu persismelkusi cerkvė sekmadienio rytą buvo sausakimša tikinčiųjų. Kai kurie išeidavo į kiemą ir vėl grįždavo, viduje buvo gana tvanku, todėl suprantama, jog po šventorių laigiojantiems, pakaitomis rusų bei lietuvių kalbomis bešūkaujantiems vaikams grąžinimas į cerkvės vidų buvo savotiška drausmės priemonė.

 

 Šventinės pamaldos Šv.Mikalojaus Stebukladario cerkvėje sekmadienį, prasidėjusios 6 val., truko beveik penkias valandas.

 

 Atvyko ir vicemeras

 

 "Būti sentikiu reikia daug kantrybės", – šyptelėjo Kauno vicemeras Vasilijus Popovas. Jis pasakojo, kad buvo krikštytas sentikiu, nes jo giminė yra iš šios religinės bendruomenės, tačiau jai politikas savęs nepriskiria: "Manau, kad Dievas yra kiekviename žmoguje ir jam nėra būtini maldos namai. Todėl čia atvykau tik pasveikinti tikinčiųjų savo ir savivaldybės vardu".

 

 Šventinės pamaldos baigėsi Švč. Kryžiaus procesija aplink cerkvę. Šventikams dar giedant cerkvės viduje, tikintieji pasipylė lauk.

 

 "Atsisuk veidu į kryžių ir eik atbulas", – išeidama į kiemą vyresnė moteris tarpduryje perspėjo greta ėjusį jaunuolį.

 

 Giedodama minia, ratu apsupusi kryžių ir šventikus, lėtai apėjo nedidukę šventyklą ir grįžo į vidų. Pasibaigus apeigoms kauniečius sentikius pasveikino jų tikėjimo broliai ir seserys, atvykę iš Zarasų, Visagino, Vilniaus, Ukmergės, Dūkšto, Turmanto, Klaipėdos, kitų miestų bei vietovių. Visa sentikių delegacija atvyko iš kaimyninės Latvijos sostinės Rygos – ten susibūrusi didžiausia sentikių bendruomenė pasaulyje.

 

 Paveldo objektas

 

 2006-aisiais 100 metų jubiliejų paminėjusi Kauno sentikių cerkvė 2007 m. buvo įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, o 2013-ųjų gegužės 30 d. joje kilo gaisras, išdegė dalis stogo, sudegė arba buvo sugadinta nemažai vertingų kultūros vertybių: ikonų, kryžių, senovinių knygų.

 

 Maldos namus suremontavus, naujieji kupolai buvo užkelti ir pašventinti po metus trukusių darbų. Kupolai pagaminti Volgodonske (Rusija) iš nerūdijančio plieno ir padengti brangiu aukso atspalvį suteikiančiu titano oksidu.

 

 "Ši cerkvė labai daug išgyveno ir dar daug išgyvens. Po tos nelaimės, kurią neseniai ji patyrė, šiai šventyklai lemta stovėti dar tūkstantį metų", – sveikindamas tikinčiuosius sekmadienį sakė vicemeras V. Popovas.

 

 Prieš padovanodamas didžiulę Bibliją Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos sekretorius Jevgenijus Grigorjevas taip pat prisiminė prieš trejus metus šventyklą ištikusią nelaimę: "Tada nei dvasinis ganytojas, nei bendrijos taryba, nei patys tikintieji nenuleido rankų ir šiandien jūsų šventovė vėl švyti. Ji kupina šviesos ir gėrio".

 

 Nestokoja lankytojų

 

 Šv. Mikalojus, kurio vardu pavadinta Kauno sentikių cerkvė, – katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis, gyvenęs Mažojoje Azijoje (270–347 m.). Kadangi su jo gyvenimu siejama daug stebuklų, jis dažnai vadinamas Mikalojumi Stebukladariu. Jis yra laikomas ir vienu Kalėdų Senelio prototipų.

 

 Sentikiai Šv. Mikalojaus dieną švenčia gegužės 22-ąją, nes šią dieną 1087 m. šventojo palaikai buvo iškilmingai pervežti iš dabartinės Turkijos ir perlaidoti Baryje (Italija).

 

 "Džiugu, kad ši šventė sutampa su Šv. Mikalojaus Stebukladario, mūsų cerkvės globėjo, diena, o šiemet kažkokiais būdais mūsų šventė susisiejo ir su mūsų miesto švente", – po apeigų džiugiai kalbėjo šventyklos ganytojas Sergejus Krasnopiorovas.

 

 Pasak dvasininko, jo prižiūrimoje šventykloje Kaune išpažinties eina apie 1,5 tūkst. tikinčiųjų, o Kauno regione gyvena apie 6 tūkst. sentikių.

 

 Lietuvos senbuviai

 

 Sentikiai Lietuvoje ėmė kurtis XVII a. antrojoje pusėje, po Rusijos stačiatikių bažnyčios reformos ir skilimo, kai jos nepripažįstantiems senųjų apeigų šalininkams teko gelbėtis nuo caro valdžios ir naujosios Stačiatikių bažnyčios vadovybės represijų.

 

 Pirmoji sentikių bendruomenė dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikūrė 1709 m. Anykščių rajone.

 

 Šiuo metu Lietuvoje yra 58 sentikių bendruomenės, kurioms priklauso apie 34 tūkst. sentikių. Joms vadovauja Aukščiausioji sentikių taryba, kurios būstinė yra Vilniuje.

 

 Kaune cerkvė pastatyta tik 1906 m. todėl, kad iki 1905 m. Rusijos imperijos įstatymai draudė sentikiams statyti šventyklas imperijos miestuose. Toks leidimas buvo duotas tik po caro Nikolajaus II manifesto. Iki tol gyvenę kaimuose bei miesteliuose mažesnėmis bendruomenėmis, pastačius šventyklą sentikiai ėmė burtis ir į Kauno bendruomenę.

 

Фоторепортаж > >

 

 


 

 



Ваш комментарий:

Ваше имя* 
эл. почты* 
Kомментарий*  
Введите код*